4 skyrius

Supratęs, kad jo planas buvo ne ką geresnis negu musės, X nusprendė planą dar patobulinti. Jokia protinga mintis nelindo į galvą, tad paėmė šalia padėtą meniu ir pradėjo skaityt. Meniu buvo iliustruotas patiekalų hologramomis, kaip senovinėse Žemės pramoninio maitinimo įstaigose.

– Puikus dėmesys detalėms, perteikta laikmečio dvasia, autorius tikrai padirbėjo, – konstatavo atsisukęs į moterį.

– Ką? – paklausė ji atsisukusi.

– Godziliukų kukuliukai skanu, kaip manote? – išskrido žodžiai iš X lūpų, – jie nespinduliuoja?

Moteris nusijuokė parodydama dantis. Pirmoji mažytė pergalė. Visi dantys tikri. Dar nesikeitė organų. “Pagal odą sprendžiant, bus kokių 30-ies”, – pagalvojo X.

– Na, ką jūs. Tai jau antra karta po sprogimų. Sugauti toli nuo salų. Geras pasirinkimas, bet aš rekomenduočiau paragauti vienaakių tunų kepsnio. Mūsų virėjo receptas, – įsiterpė barmenas.

Moteris nuleidusi akis pažiūrėjo į X batus ir taisydama plaukus nusisuko į savo taurę.

– Jei rekomenduojate, tai paragausiu, – atsakė X barmenui stumdamas meniu į šalį ir taip pat pažiūrėjo į savo batus.
Batai buvo nešvarūs, turbūt apdulkėjo, kai brido per smėlį eidamas nuo nusileidimo kapsulės. X pakaitom patrynė abu batus į kelnes prie blauzdų.

– Jūs iš žemės? Aš X, beje, – prisistatė X ir sriūbtelėjo alaus.

– Rozalinda, – atsakė Rozalinda.

X išprunkškė šiek tiek alaus į bokalą, bet greit susivaldė.

– Malonu, – paspaudė jam ištiestą ranką.

Tags: Categories: Book

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.