5 skyrius

X papuola į nedidėlę bėda. Trumpa Marso istorija.

Marsiečiai pyksta ant žemiečių, nes kai pirmoji iš visokių per televizijos “reality show” atrinktų nuo gyvenimo bėgančių nevykėlių ir herojiškų romantikų sudaryta ekspedicija buvo išsiųsta į Marsą, Žemėje įvyko entasis pasaulinis karas ir juos pamiršo keletui dešimtmečių. Per tuos dešimtmečius jiems nieko daugiau neliko, kaip tik daugintis tol, kol užpildė visus gyvenimui skirtus konteinerius. Tai buvo proga agresyviajam genui sutvirtinti savo pozicijas.

X lėkštėje medžiojo vienintėlę tuno akį šakute, kai vienas marsietis atsiskyrė nuo savo kompanijos ir pradėjo artėti prie Rozalindos su tikslu pasąmonėje atskiesti savo agresyvųjį geną. Jis pasirinko visais laikais populiarią strategiją pademonstruoti savo pasiruošimą poruotis.

– Nusivalyk kelnes, nevykėli, – pasakė jis X.

X pažiūrėjo į dėmes ant blauzdų, kur kątik blizgino batus.

– Kur tavo kardas, riteri? – pakėlęs akis replikavo, pašiepdamas marsiečio kostiumą.

Marse populiarūs rūbai iš metalinio audeklo, nes organinė chemija ten vis dar deficitas. Po šios replikos marsiečiui užsidegė žalia šviesa ir jis gerai siūbtelėjo X į dantis. X nusirito nuo kėdės, bet šakutės nepaleido iš rankų. Kai marsietis ramstydamasis į barą priartėjo spirti į galvą. X pašoko ir šakute prismeigė marsiečio ranką prie baro. Likę marsiečiai pakilo nuo stalo ir lamdė X šonkaulius tol, kol apsauga jų neišvaikė. Rozalindos marsiečio portavimosi ritualas nesužavėjo.

– Einam pas mane į numerį, nuplausim žaizdas, – pasiūlė ji padėdama X atsikelt.

Tags: Categories: Book

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *